2013 m. gruodžio 15 d., sekmadienis

Kepti varškėčiai

Nors dabar gana dažnai ir plačiai pasišaipoma iš supermamyčių ir jų kotletukų su varškėtukais, bet aš nepabūgsiu ir šį įrašą skirsiu keptiems varškėčiams :) Taigi, nelaikau savęs jokia supermama, o ir iki geros šeimininkės man toli gražu, bet varškėčius kepti aš moku. Turėjau ne vieną keptuvę išmesti, kol atradau man priimtiną receptą. Didžiausia paslaptis yra miltų kiekis. Jeigu padauginsi, varškėčiai bus gumovi, jeigu miltų per mažai - turėsite varškinę košę. Dar vienas niuansas, kad varškėčiams reikia naudoti riebesnę varškę. Kiek esu bandžiusi su liesa, niekada nesigauna toks geras rezultatas. Ir paskutinis dalykas - kepant varškėčių nereikia dažnai vartyti. Apskrudinate vieną pusę, apverčiate ir tą patį padarote su kita puse. Štai ir viskas.
Reikės:
180 gr. 9 proc. varškės
1 šaukšto cukraus
žiupsnelio druskos
1 kiaušinio (M dydžio)
2,5 - 3 šaukštų miltų (su kaupu)
poros šaukštų džiuvėsėlių
šlakelio aliejaus kepimui

(iš šio kiekio išeina 7 vnt. varškėčių)

Kiaušinį išplaku su cukrumi ir druska, sudedu varškę ir 2 šaukštus miltų. Tešlą išminkau. Ji gaunasi minkšta ir lipni. Dar pridedu pusę arba visą šaukštą miltų, bet ne daugiau ir šiek tiek paminkau.
Į lėkštę suberiu džiuvėsėlius ir pasiruošiu dubenį su vandeniu. Tešlą padalinu į septynias dalis. Rankas pavilgau su vandeniu ir suformuoju spurgos dydžio kamuoliuką. Kamuoliuką pavolioju į džiuvėsėlius ir suploju, kad įgautų varškėčio formą. Keptuvę su šlakeliu aliejaus gerai įkaitinu. Tuomet ugnį sumažinu ir lėtai kepu, kad ne tik gražiai apskrustų, bet iškeptų ir varškėčių vidus. Kaip jau rašiau anksčiau, vartau tik vieną kartą. Iškepusius varškėčius dedame į lėkštes ir valgome kaip kam patinka. Mums skaniausia su uogiene. Skanaus.

Šaltinis: visažinės Supermamos :) mamos patarimai ir bandymai, bandymai, bandymai :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą